SHB Rrjedha: |Vrojtime | nga Nijazi Ramadani

KLUBI I ARTISTEVE DHE GAZETAREVE 'RRJEDHA' ARTISTS AND JOURNALISTS CLUB ' Edicioni:  Krijimtaria letrare e Nijazi Ramadanit Monografia  Shtegtim ne histori - I - Poblicistika, letrat  Argetuese Krijimtaria = NIJAZI RAMADANi ~ PROFILI SHUME DIMENZIONAL Hulumtime, shenime  RrjedhaPress  Faqja e parë (Ballina) Photo - Galeria- Foto artet pamore, skenike, letrare, muzikore Galeria Rrjedha Revista  RRJEDHA Rrjedhapress Rrjedha Piktura- publikimet e SHB Rrjedha Ballina  RRJEDHA  Fotografia Libri Personalitete Spektri-thjerëza~ Personazh i lirisë Favorite Links



 

Shkruan: Nijazi RAMADANI

      

SHTEGTIM NË HISTORI

 

(RRËFIMI PËR KOKAJT 1842- 2012)

(MONOGRAFIA)

 

         Kokaj ėshtė katund i komunės sė Gjilanit, 18 km. larg tij, i shtrirė nė Karadak. Ky vendbanim ka emėrtime tė ndryshme nga pushteti administrativ serb. Ështė njė emėr i ri i quajtur Inatoc pėr shqiptarėt dhe emėr tjetėr Renatoc pėr muhaxhirėt e Kokajve.

 

 

            KOKAJ1 - NJË VENDBANIM NË MALËSINË E KARADAKUT TË SHKUPIT - MALET E KARADAKU (MALËT E ZEZA) - KOKAJT ME RRETHINË2

 

 

            Malet e Karadaku, (Malet e Zeza) , e qė nė shumicėn e rasteve njihet si Karadaku i Shkupit, shtrihet nga Gryka e Karadakut, gjegjėsisht nga Lumi Llapushnicė nė lindje Letnicė nė perėndim e deri te Gryka e Konēulit te lumi Morava e Binēės nė juglindje, me njė gjatėsi rreth 50 km dhe ndėrmjet Anės Moravės nė veri, Lugina e Preshevės nė juglindje dhe fushės sė Shkupit nė jug. Struktura e relievit ėshtė mjaft e copėtuar. Kėtė e bėjnė luginat e lumenjve si pjesė mė tė ulėta dhe majet e maleve si pjesė mė tė larta tė relievit.

            Sendimentet reja nė pjesėn perėndimore, mesozoike, nė pjesėn e mesme dhe ato tė vjetra tė paleozoikut nė lindje

 

1Kokaj ėshtė katund i komunės sė Gjilanit, 18 km. larg tij, i shtrirė nė Karadak. Ky vendbanim ka emėrtime tė ndryshme nga pushteti administrativ serb. Ështė njė emėr i ri i quajtur Inatoc pėr shqiptarėt dhe emėr tjetėr Renatoc pėr muhaxhirėt e Kokajve. Deri mė 1999 ka pasur 15 shtėpi, kurse tani janė 4-5 sosh. Janė dy lagje: e Epėrmja e dhe e Poshtmja. Ështė njė shkollė katėrklasėshe e quajtur “Liria”, njė paralele e ndarė e Pogragjės.*( http://www.klaiqi.com/libri, shtegtime rrugėve tė ngrira, R.Klaiqi).

1Kokaj ėshtė katund i komunės sė Gjilanit, 18 km. larg tij, i shtrirė nė Karadak. Ky vendbanim ka emėrtime tė ndryshme nga pushteti administrativ serb. Ështė njė emėr i ri i quajtur Inatoc pėr shqiptarėt dhe emėr tjetėr Renatoc pėr muhaxhirėt e Kokajve. Deri mė 1999 ka pasur 15 shtėpi, kurse tani janė 4-5 sosh. Janė dy lagje: e Epėrmja e dhe e Poshtmja. Ështė njė shkollė katėrklasėshe e quajtur “Liria”, njė paralele e ndarė e Pogragjės.*Ismail Idriz Koka.

2 Kokajt gravitojnė kah qyteti i Gjilani, qendėr kazaje nė sanxhakun e Prishtinės tė vilajetit tė Kosovės pranė njė lumit qė derdhet nė Moravė. Sipas Sami Frashėrit, ky qytet ndodhet 35 km nė juglindje tė Prishtinės, e cila ka 4500 banor. Gjilani ka 2 xhami, 1 kishė, 2 shkolla fillore. Kazaja e Gjilanit kufizohet nga juglindja me kazanė e Prishtinės, nė veriperėndim me sanxhakun e Shkupit dhe nė verilindje me Serbinė. Sė bashku kazaja ka rreth 190 fshatra me 30000 banor. Nė territorin e saj shtrihen fushat pjellore dhe e rrethuara me vargmale tė Malit tė Zi (Karadakut) qė pėrbėn kufirin juglindor, nė kufirin me Serbinė gjendet mali Goljak (Gollaku), kurse nė anėn perėndimore shtrihen malet e Zagovcit (Zhegocit) dhe Koniēa. Nga kėto male zbresin lumenjtė qė formojnė Moravėn dhe nėpėr kazanė e Gjilanit zbret nė Serbi ku derdhet nė Detin e Zi. Kjo kaza ėshtė e njohur pėr ujėra minerale dhe pėr disa kisha e kala e sidomos pėr kalanė e Novobėrdės e cila gjendet nė pjesėn veriore tė kazasė. Pra, Gjilani zuri njė vend tė rėndėsishėm mė enciklopedinė e njohur dhe tė parėn nga njė autor shqiptar siē ishte Sami Frashėri.?

Pėrshkimi i Gjilanit sipas enciklopedisė Kāmūs Al – a’Lām /2lonline/

 

tregojnė njė lloj-llojshmėri nė ndėrtimin gjeologjik. Nė formimin e relievit kanė ndikuar rrjedhat e lumenjve qė kėsaj pjese i kanė dhėnė njė pamje tė copėtuar. Ato, duke zbritur prej viseve tė larta, kanė thelluar shtratin e tyre, me vete kanė bartur material tė eroduar. Lumenjtė mė tė rėndėsishėm tė kėsaj krahine janė: Golemareka, Letnica, Karadaku, Llashtica, Pasjani, Llapushnica etj. Tė gjithė kėta derdhen nė Moravėn e Binēės. Relievi i lartė i kėsaj zone pengon depėrtimin e masave tė nxehta tė jugut, ndėrsa ndaj veriut ėshtė e hapėt. Zonėn e Karadaket tė Shku-pit e pėrshkon izoterma e vjetore 9ŗC e 10ŗC, kurse reshjet mesatare vjetore janė midis 700 e 800 mm. Kushtet e tilla natyrore janė shprehur nė fizionominė e peizazhit. Sipėrfaqet mė tė mėdha janė pyje, duke pėrfshirė mė se gjysmėn e territorit tė trevės. Sipėrfaqet me ara pėrfshijnė 31% tė territorit dhe janė pėr gjysmė mė tė vogla se nė Drenicė. Kullotat dhe livadhet pėrfshijnė rreth 11 % tė sipėrfaqeve tė tokave. Njė strukturė e tillė e tokave ka kushtėzuar qė popullsia tė merret me shfrytėzimin e tokave punuese dhe sipėrfaqeve me pyje. Blegtoria, pėr shkak tė bazės ushqyese tė vogėl, ėshtė mė e kufizuar.   Janė male tė larta prej 700 - 1.500 m. Pikat mė tė larta tė kėtyre maleve jan: Maja e Kopilaqės me 1.490 metra lartėsi, Maja e Zeza me 1.219 metra lartėsi dhe Maja Topan me 1.178 metra lartėsi. Malet e Karadakut pėrfshijnė njė sipėrfaqe prej 389 km2 dhe ėshtė e banuar me afro 50 000 banorė, pėrkatėsisht 120 banorė nė njė km2.3

            Qendrat e vendbanimeve tė Karadakut Shkupi, HaniElezit, Kaēaniku, Vitia, Gjilani, Bujanoc Presheva, Kumanova

            Vija qarkore e njėres prej trevave mė tė pasura tė Kosovės juglindore gjatė gjithė asaj tė kaluare historike me vlera tradicionale dhe tė pėrpunuara tė etnosit kombėtar, deri mė tashti ėshtė treguar tė jetė edhe territori mė kompakt i varg- maleve tė alpeve dardano-ilire dhe shqiptare, Malėsia e Karadakut qė e pasur me histori dhe reliev tė bukur duhej patjetėr tė kishte njė busull pėr ēdo udhėtar nga gjithandej etnisė ose nga vende tė tjera tė botės. Zona malore e Karadakut paraqet pjesėn mė tė lartė tė rajonit tė komunave tė Karadakut (Shkupi-Hani i Elezit-Kaēaniku-Vitia-Gjilani- Presheva-Kumanova), nė tė cilėn veēanėrisht spikatet pjesa e saj jugore, nė tė cilėn disa male kalojnė lartėsinė mbidetare mbi 1000m, ku edhe gjendet maja mė e lartė nė gjithė komunėn, Ostrovica (1168 m). Tipar kryesor i morfologjisė sė kėsaj treve ėshtė copėtmi i madh horizontal dhe energjia e relievit. Nė kėtė pjesė tė Karadakut ėshtė shteruar lumi i Stanecit me sistemin e tij dhe lumi i Kurbalisė.

3 Wikpedia shqip - Karadaku

 

 

Pjesė nga liri "Shtegtim nė histori"

 

 

 

 

 _____________________________________________________________________________________________
NIJAZI RAMADANI

  • Nijazi Ramadani lindi nė vitin 1964 nė Kokaj [1] tė Gjilanit (Kosovės), ku i kreu mėsimet e para (fillore)dhe shkollėn e mesme dhe Fakultetin (Matematikė-Informatikė,(Prog. AKM Bachelor), Fakulteti Edukimit, Universiteti i Prishtinės, Qendra nė Gjilan dhe Prishtinė, qė ishte njė bazė e mirė pėr tė pėrvijuar krijimtarinė e nisur qė nga bankat e shkollės fillore dhe pėr njė integrim nė arte. Krijimtarinė fillestare pėr fėmijė dhe tė rritur ka filluar ta publikojė nė periodikun letrar nė fund vitet e shtatėdhjeta dhe tetėdhjetės, kur edhe anatemohet nga jeta publike pas rreshtimit politik nė Lėvizjen Kombėtare tė atyre viteve dhe pikėrisht pėr kėtė burgoset nė vitin 1981. Merret me shkrime letrare, publicistike,   kulturore dhe politike tė cilat i boton herė pas here nė tė pėrditshmet dhe periodikun shqiptar. Shkrimet  mund t'i gjenden edhe tė botuara nė tė pėrditshmėn “Rilindja”, pastaj nė revistėn letrare e periodike “Jeta  e Re”, "Pionieri"' GEPi, Flaka tė Shkupit, "Haemus", Bukuresht, Gazeta Athina, Athinė, Gazeta Shkodra si dhe “Shkėndija”, “Revista Paqja”, tė Prishtinės, por edhe nė gazetat shqiptare “Shekulli” tė Tiranės dhe   “Koha jonė”. Ramadani mė pas vazhdoi me paraqitjet nė gazetėn “Bujku”,”Euro-Rilindja,Tiranė,“Koha ditore”, “Zėri”, “Bota e Re”, "Fokus", “Epoka e re”,ku punoi pas vitit 2000, dhe botoi varg shkrimesh nė tė pėrditshmet:  "Express", "Infopress" “Kosova sot”, “Iliria post”, "Pavarėsia News" "Lajm" tė Prishtinės, Agjensia e lajmeve "[[Kosovapress]. Gjatė punės sė tij u muar me tė gjitha zhanret e shkrimeve gazetareske, duke pėrfshirė editorialin, komentin, replikėn, reportazhin, pėrshkrimin, skicėn, fejtonin etj. Gjatė punės sė tij nė mediat elektrinike dhe tė shkruara ishte redaktor pėrgjegjės te e pėrkoshmja “Ushtima e maleve”, dhe nė   redaksitė nė cilat punoi, ku pėrvē punės nė gazetari, botoi artikuj tė ndryshėm dhe shkrim letrare dhe publicistike.
  • Punon mėsimdhėnės nė shkollėn "Mulla Idriz Gjilani", tė Gjilanit, koordinator i artistėve, krijuesve, gazetarėve “Rrjedha”, udhėheq edicionin “Rrjedha”, ku botoi njė varg veprash, dhe editoi revistėn "Ushtima e maleve", ėshtė anėtar te Shoqata e shkrimtarėve tė Kosovės. Jeton e krijon nė Gjilan.
  • 1 Veprat 1.1 Libra tė botuar
  •  "Dhe shkronjė arbri-( pėrmbledhje me poezi), "Jeta e Re” Prishtinė, 1995,
  • 2. Kosova dhe vetėvendosja, "SH.B. Rrjedha"(Ushtima), Gjilan, 1998, trajtesė historike dokumentare dhe politike:
  • 3." Njė qasje nė teatėr", SH.B. Rrjedha, 2004, Gjilan
  • 4." Vrojtime artistike", vėshtrime letrare, SH.B.Rrjedha, Gjilan, 2006.
  •  Qasje tjetėr pėr skenėn, 2006 ” SH.B. Rrjedha" Gjilan
  • 5. "Imazhe kohe", poezi:1978-2008, SH.B. Rrjedha, Gjilan, 2008
  • 6." Imazhi i ngrirė", (roman)i marrė pėr botim nė konkursin letrar 2006 nga SH.B. Buzuku, bot. SHB"Rrjedha", Gjilan, 2012.
  • 7. "Vėshtrime letrare",(pėrmbledhje shkrimesh tė botuara nėpėr revista dhe tė pėrditshmet shqipe) bot. "Rrjedha", 2012
  • 8. "Veshtrime letrare",bot. Rrjedha, Prishtinė, 2012.
  • 9| “Azgani&Ylber(i)ja (Imazhi i gjallė“ (Dramė marrė nė Konkursin "Katarina Josipi", bot. Rrjedha, Prishtinė, 2012.
  • 10. ''Shtegtim nė histori - Monografi pėr Kokajt 1842-2012, bot. Rrjedha], Gjilan,
  • 1.2 Shkrime tė botuara nė media
  •  |Çmimi letrar: Vendi i dytė nė poezi" Libri shoku mė i mirė", i ndarė me rastin e ditės sė ēlirimit tė Gjilanit, 1978, komplet libra e stilograf nga Biblioteka "Amė" Gjilan.Bibliografia e botimeve: Nijazi Ramadani: 1978/2008
  •  Fitues i Çmimit Kadmus: Klubi i shkrimarėve "Drita", revista Pelegrin, Athinė 2006, ia ndau ēmimin pėr tregim vendi i tretė, si dhe pėr kritikė
  • letrare, ēmimi i parė.   "Pionieri", nr.3, cikėl me poezi, mars, 1978, Prishtinė
  •  "Rilindja pėr fėmijė", poezi"Lirisė", si dhe tė pėrcjellur me portretin tė autorit, ”, Krijues i rinxėnėsi udhėtar shembullor'",7.shtator.1978,Prishtinė.
  •  "Flaka e vėllazėrimit/ Shkollari",poezi, dhjetor 1979, Shkup.
  •  "GEP-Gazeta e pionierėve" dhe “BAT”, vitet e '80-ta, poezi.
  • Prej 24 koorik 1981/1990, si krijues i anatemuar pushoi pėrshkak tė burgosjes nga se rreshtohet nė Lėvizjen kombėtare tė atyre viteve pėr Republikėn e Kosovės dhe veprimatrisė nė nxjerrjen nė dritė tė Fetushkės ilegale "[Ushtima e Maleve]", Kokaj,qershor'80-janar 1981.
  •  Dy poezi te "Bota e re", 1995, Prishtinė.  Cikėl me poezi, nėntor 1995, "Pionieri"- revistė letrare pėr fėmijė, Prishtinė.  Revista "Fjala jonė", “Faqja-Poezi”, "Cikėl me
  • poezi]", korrik, 1996, Prishtinė.
  •  Cikl me poezi:"[Fisi- pikė e pesė]", Revistėn letrare e periodike “Jeta e Re”,[1995],nr.6.
  •  Cikėl me poezi, nė gazetėn ",”Euro-Rilindja",Tiranė, 1996
  •  Cikėl me poezi te Ars-poetika/':NIJAZI RAMADANI - GJAKU E DHEU I HARTES
  • SIME ... poetika te Publiku  Prozė:" Arapi i zi apo gjaku e dheut tė hartės sime,
  • pėrfshi nė konkursin “ars-buzuku”, numri 1 (35) irevistės letrare shqiptare "Ars, 31 mars 2002  Poezi/ tek'Kush i ka shkruar kėto vargje ?,Rrjedha *|Revista "Agmia", numri 7 i revistės "[Agmia]" prozė, “Hata e madhe” Gjilan, 2007
  •  TABLETË/TABLETĂ “Si tė bėhen malet me zile qė t’i dėgjojmė rėnkimet e tyre- f.162...... RevistaHaemus - Bukuresht / RUMAN  Revista Haemus 3-4 /2006, prozė: “Shkėlqimi i rrasave tė gurtė mbi ēati dhe varrezat e martirėve
  • me epitaf”  “N'Itakėn e vet pushon Zejno Halili”,Gazeta Shkodra, Shkodėr, 2005
  •  Proza:"Cupi” (30 qershor,2008),”Lajm", shtojca pėr kulturė, Prishtinė.
  • 1.3 Pėrmbledhje poezish me poetė tė ndryshėm Gazeta Athina, mė 18 maj 2007: te rubrika “Letėrsi”, pėrzgjodhi dhe botoi Hiqmet Meqaj njė cikėl me poezi “POEZI NGA KOSOVA”  Cikėl me poezi “POEZI NGA KOSOVA”, AGIM  VINCA dhe NIJAZI RAMADANI, Revista Letrare ADMET, botues Andi Meqaj .  “Panarama e kijuesve tė Kosovės juglindore”, H.Kėēiku, Prishtinė, 2004. Cikėl me poezish'  Poezi :"Fisi-pikė e pesė",” Ata ikėn nė pėrjetėsi” dhe “19 pranverat e Arbrit”, web-faqja: Bashkimi
  • Kombėtar-Pėrmbledhje poezishė nga Poet tė ndryshėm  Revista “Agmia”, numri 7 i revistės “Agmia”,2007, Gjilan
  • 1.4 Shkrime pėr veprat e autorit  Ali D. Jasiqi, botoi botoi kritikėn letrare “Poezi
  • meditimesh tė thella nė veprėn: “Pesėdhjetė shkrime pėr poezinė", kritikė letrare dhe te revista “Shkėndija”, numer jubilar, mars 1996.
  •  Haxhi Vokshi, Pasthėnie pėrmbledhjen me poezi"Dheshkronjė Arbėri” 1995,"Jeta e Re”, Prishtinė
  •  Hasan Bunjaku-"Syri kritikė mbi veprėn poetike “Dheshkronjė Arbėri” 1995,”Bujku/Rilindja", Prishtinė, dhe exraktė nga recensioni “Dheshkronjė Arbėri” 1995, “Jeta e Re”, Prishtinė.
  • 1.5 Personazhe autoriale nė tė pėrditshmet dhe revista 3  Vitrina e librit, Bujku(ish Rilindja), Prishtinė 1995,
  • Shpend Halili: Botime tė reja, “Dheshkronjė arbri-( pėrmbledhje me poezi), “Jeta e Re”,1995, Prishtinė  Bujku: Shpend Halili, botime tė reja: Vėshtrim mbi
  • librin “Kosova dhe vetėvendosja,(trajtesė historike dokumentare dhe politike) SH.B. “Ushtima”, Gjilan.
  •  Tefik Selimi: Recension: Njė qasje nė teatėr, SH.B. Rrjedha, 2004, Gjilan, "Bota sot", 2005, Prishtinė  Minire Berisha:Botime\char"0022\relax{}Libėr  me vėshtrime e trajtesa publicistike pėr artin letrare e pamore”, Vėshtrime pėr arte, maj, 2004, Epoka e Re.
  •  Naile Demiri:"Shumė studies-pak arte”, Epoka e re",gusht,2008, Prishtinė, vėshtrime rreth librit “Vrojtime artistike”, vėshtrime letrare, SH.B. Rrjedha, Gjilan, 2006.
  •  Malėsore Llapashtica:"Çmimet nuk japin as nuk e marrin kompetencėn artistike”, intervistė ekskluzive meNijazi Ramadanin, krijues, publicist, pedagog dhe editor i SHB “Rrjedha” nė 30 vjetorin e krijimtarisė letrare, bisedė me rastin e 30 vjetėve
  • tė krijimtarisė",Pavarėsia News, Prishtinė, 2006.
  •  Prespektiva, Bujanoc, shtator 2008: “Krijimi vjen si domosdeoshmeri”, intervista
  •  Tefik Selimi:"Iliria past”, Prishtinė, 2006, “Vėshtrim kritik rreth veprės:"Qasje tjetėr pėr skenėn”, 2006 , “SH.B. Rrjedha” Gjilan,  Imazhe kohe, poezi:1978-2008, SH.B. Rrjedha, Gjilan, 2008 ,Xhemė Karadaku, pasthėnie.
  •  IMAZHE KOHE”, TUFËZ POEZISH QË REFLEKTON KRIJIMTARINË 30- VJETËT e Nijazi RAMADANIT , 17 nėntor 2008,Kosovapress- 
  •  Ilmi Musliu: Njė udhėtim poetik 30-vjeēar, E pėrditshmja Kosova Sot, 27 nėntor 2008.
  •  Imazhe kohe, poezi:1978-2008, M.Sabedini,Gazeta "Lajm", 26 nėntor 2008.
  •  Tefik Selimi: Imazhi poetik i njė vepre poetike, Bota sot, dhjetor, 2008, Prishtinė
  • ^Nuhi Ismajli: Kėndvėshtrim: Imazhe poetike tė pėrjetimeve kolektive e individuale, Nijazi Ramadani:
  • “Imazhe kohe” (poezi 1978-2008), botoi: SH.B. “Rrjedha”, 2008, E martė, 17 mars 2009, Zėri, Prishtinė  | Biser MEHMETI: Shkrimtari i imazhit dhe i
  • krenarisė komabėtare, bot. “Epoka e Re”, 30 dhe 31 janar 2012, Prishtinė.
  •  | Tefik Selimi, Bota sot shkurt 2012, recensionRomani i atdhedashurisė kombėtare
  • vėshtrim pėr romani “Imazhi i ngrirė" tė bot. SHB “Rrjedha”, 2012.
  •  |Ilmi Musliu {Kosova sot, shkurt 2012, vėshtrim pėr romanin “Imazhi i ngrirė", 2012
  •  |K.ShabaniEse pėr romanin “Imazhi i ngrirė (tė autorit Nijazi Ramadani,bot.(2lonline.com)Epoka e Re, tė enjtėn, 3 maj 2012, Prishtinė  |Kristaq F.Shabani "Nijazi Ramadani - poet, prozator, studiues Kosove, Epoka e Re, 9 maj 2012,
  • Prishtinė
  • 1.5 Personazhe autoriale nė tė pėrditshmet dhe revista  Personazh:"Mėsuesi Mustafė Koka dhe Hasan Alia”, tetor, 1993, Bujku- “Rilindja”, Prishtinė
  •  " Jehona”, Bujanoc, 1993, portereti: “Kush ishte mėsuesi Mustafė Koka
  •  Revista “Paqja”, tė Prishtinės, tetor, 2008 “Njerėz dhe fate"mėsuesi Mustafė Koka.
  •  “N'Itakėn e vet po pushon pėrjetėsisht Zejna Halili”,Gazeta “Shkodra” si dhe
  • “Shkėndija"(2007),” dhe te Revista letrare shqiptare “ars” njofton daljen e numrit tė 2 (40), 2004, nė Shqipni, Kosovė, Maqedoni e Mal tė Zi.
  •  Jeta 63 vjeēare teatrore e Gjilanit.
  •  Shkrime, artikuj, recensione, vėshtrime pėr dramėn dhe shfaqjet skenike
  • Pėrmbledhje shkrimesh tė botuara nėpėr media e shkruar dhe elektronike shqipe pėr dramėn dhe skenėn
  •  |Drama pėr fėmijė: “Tė pamoshtur gjer nė vdekje”, aktrim, roli kryesor (neg.) nė shfaqjen skenike konkuruese pėr shkollat fillore tė rajonit dhe nė garat tjera.
  •  Jeta skenike 63 vjeēare e Gjilanit:Teatri profesional i Gjilanit e rikujton vetveten skenėn tradicionale dhe moderne/
  •  Recension: “Gjenerali i ushtrisė sė vdekur” i dramatizuar dhe nė regji tė prof. dr. Milto Kutali, Epoka e Re, 2000.
  • 4 3 REFERENCAT
  •  Shfaqja skenike e veprės “As parė, as njohur”,i dramatizuar dhe nė regji tė prof. dr. Milto Kutali, Epoka e Re, 2001.
  •  Komedia “Gomari diversant”, Jeton Neziraj, Teatri Kombėtar i Gjilanit, Koha ditore, Shtojca, 2006.  Teatri i Gjilanit: Drama e N. Islamit “Ligatina” sipas
  • veprės Musa Ramadanit Regjia, Jahi Jahiu, I.Ymeri  Teatri i Gjilanit: Shfaqja me ēmimin"A. Moisiu”
  • Tiranė, “Darka publike”, Teki Dėrvishi  Dy monodrama e Rexhep Qosjes:"Vdekja e njė mbretėreshe”,Epoka e Re, Prishtinė  Shfaqje dramatike “Sfinga e gjallė”, e autorit Rexhep Qosja( Infopress, 7 korrik 2010, Prishtinė)
  •  Teatri kombėtar: “Njė interpretim i thjeshtė i fabulės sė mrekullueshme tė autorit
  •  Ese mbi teatrin provincial"Qasje tjetėr teatrore, Epoka e Re, Prishtinė, 2001
  •  Sistemi i vlerave e thyerjeve tė mėdha :(Shfaqja e dramės Kohė e paemėr e Ruzhdi Pulahės nga Teatri i Korēės), 2002, Rrjedha.
  •  Prometheu”, I.Kadare, Teatri Ferizaj, Rrjedha, Gjilan.  Njė qasjeje groteske Teki Dėrvishi: “ Repriza e lirisė”, 2003, Rrjedha, Gjilan.
  •  Skena teatrore e Gjilanit: (Komedia “As parė, as njohur”), Epoka e Re, 2001, Prishtinė
  •  Lexim racional i tragjedisė sė Shekspiri, Epoka e Re, 2002, Koha ditore, Prishtinė
  •  “Realitet i shprehur me mjetet mitike”, dramė “Kafeneja ballkanike”, Begzad Baliut , 2003, Epoka e Re, Prishtinė
  •  Nė mes tė dramės dhe Mono-dramės -"Kronisti i tė vrarėve " M.Zymberaj, Epoka e Re, 2003, Prishtinė  “Njė thyerje meditative kohe": Mbi shfaqja “Ura e sakrificės” Teatri i Gjilanit, Zėri, Prishtinė, 17 prll. 2003
  •  Dramė e ndėrgjegjes sė vrarė", drama “Vegullia” Zėri, Prishtinė, 2004
  •  Teatri i Gjilani dha premierėn e komedisė “Kumbara”, Zeri, 2005, Prishtinė
  •  Skena gjilanasve me vlerat tė reja, Zėri, Prishtinė . Shfaqja me efekt te madh skenik: Shfaqja premier e komedisė “Revolja”, Zėri, 2005, Prishtinė 
  •  Teatri i Gjilanit :"Tuneli", Erson Zymberi, Zėri, 2005, Prishtinė
  •  “Mos e prek”, Zėri, 2005, Prishtinė
  •  Premiera e Komedisė “Mysafiri i Mallkuar” autorit Ilir Bezhani, Pavarėsia News, 2006 
  •  Drama “Im at donte Adolfin” e Mehmet Kraja nė regji tė Agim Sopit, 2007, Zėri, Prishtinė  Shfaqja "[Ditėlindja]" e Teatrit Gjilanit- Premierė si “Ditėlindje e trefishtė, Rrjedha, 2008
  •  Shfaqja premierė e Teatrit Gjilanit tė zhanrit komedi " Ah, auzvajzi”, Shqipe Kadriu, 2008, Rrjedha.
  •  Besnik Fabulės sė mrekullueshme tė autorit( Rexhep Qosja), “Shfaqja Sfinga e gjallė", Teatri profesionalGjilan, korrik, 2010, "Infopress" Prishtinė, 2010. 
  •  Nijazi Ramadani: Vėshtrim letrar, skenike dhe arte:
  •  Shekspir apo limonatė, ese pėr shfaqjen Hamleti, Rrjedha, 2004.
  •  Shpalosja e riciklimeve historike pėrmes artit skenik
  • ”Nata e fundit nė Goli Otok” tė autorit Mehmet Kajtazi, Rrjedha Gjilan, 2003
  •  Koha tė shtrojmė ēėshtjet e artit skenik”, ese, Express, 2005, Prishtinė
  •  Gazetat shqiptare “Shekulli” tė Tiranės: Rreth ramave “Marrėveshja mes teatrove, "Streha e tė harruarve" nė Gjilan.” Teatri kombėtar i Tiranės, 2004.
  •  Lexim i “Hamletit” tė Shakespeare a lomonatė, Rrjedha, Gjilan, 2004
  •  Gazeta "Koha jonė": Mbi dramėn” Ligatina” Teatri i Gjilanit,2006.
  •  “Koha ditore”, botoi nė shtojcėn pėr kulturė nga dramat “Rėnia e sistemit tė vlerave- Tė mallkuarit”, E.Petroci, Koha ditore, mars 2002
  •  Bisedė me Jozif Papagjonin,dramaturg dhe kritik teatror nga Tirana: Teatri duhet ti bėjė vend dramaturgjisė kombėtare, Epoka e re dhe Zėri, Prishtinė, 2003/04.
  • 5
  • NIJAZI RAMADANI
  • SHTEGTIM NË HISTORI
  • (RRËFIMI PËR KOKAJT 1842- 2012)
  • (MONOGRAFIA)
  • RRJEDHA
  • Karadaku- Monografia e fshatit Kokaj tė Gjilanit..[1]
  • ''''| Monografia e fshatit Kokaj tė Gjilanit
  •  Hija e gjallė|NIJAZI RAMADANI. IMAZHI I
  • NGRIRË. Page 2. 6. SHB “RRJEDHA”. GJILAN.
  • Biblioteka: BENI. Redaktor: BISER MEHMETI.
  • Recensent: NEXHAT REXHA]
  • [1] [2].
  • 4 Lidhje tė jashtme
  •  Imazhe kohe|Poezi
  •  Rrjedha Rrjedha  e Re|Dramė e komedi bashkė
  • 
  •  Nijazi Ramadani| Nuhi Ismajli 
  • 
  • 
  •  pėr Kokajt|Nijazi RAMADANI
  • 6 5 TEXT AND IMAGE SOURCES, CONTRIBUTORS, AND LICENSES
  • 5 Text and image sources, contributors, and licenses
  • 5.1 Text
  •  Nijazi Ramadani Source: http://sq.wikipedia.org/wiki/Nijazi%20Ramadani?oldid=1477528 Contributors: Bet 0, Armend, Puntori,
  • Aeternus, Planeti, Rrjedha, Koka11, Auric, Tetovo boy dhe Anonymous: 8
  • 5.2 Images
  •  Skeda:Flag_of_Kosovo.svg Source: http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/1/1f/Flag_of_Kosovo.svg License: CC-BY-SA-
  • 3.0 Contributors: Originally from Image:Flag of Kosovo.png. Original artist: Cradel (current version), earlier version by Ningyou
  •  Skeda:Libri-_trajtesa_Veshtrime_letrare17shkrt_(1)_(1).pdf Source: http://upload.wikimedia.org/wikipedia/sq/f/f7/Libri-_
  • trajtesa_Veshtrime_letrare17shkrt_%281%29_%281%29.pdf License: ? Contributors: ? Original artist: ?
  •  Skeda:MONOGRAFIA_FINALE.pdf Source: http://upload.wikimedia.org/wikipedia/sq/b/bc/MONOGRAFIA_FINALE.pdf License:
  • ? Contributors: ? Original artist: ?
  •  Skeda:Nijazi_Ramadani.143x107.jpg Source: http://upload.wikimedia.org/wikipedia/sq/2/2f/Nijazi_Ramadani.143x107.jpg